Asociacija Visuomeninis judėjimas "UŽ ALYTŲ"

2016-09-08

Į FRAKCIJĄ „UŽ ALYTŲ” SUSIBŪRĘ TARYBOS NARIAI SIEKIA REABILITUOTI PAČIĄ PILIETINIO JUDĖJIMO IDĖJĄ

Ka­len­do­ri­nio ru­dens iš­va­ka­rė­se mies­to ta­ry­bo­je pa­si­skel­bė nau­ja frak­ci­ja „Už Aly­tų“. Jos se­niū­nu ta­po Va­lius Mi­ce­vi­čius, na­riais – Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius, Ro­ber­tas Šar­knic­kas ir To­mas Pa­čė­sas. Po jos vė­lia­va su­si­bū­rė du po­li­ti­kai, rin­ki­mus lai­mė­ję su ki­to­mis po­li­ti­nė­mis ar vi­suo­me­ni­nė­mis jė­go­mis. (S. Le­o­na­vi­čius į ta­ry­bą pa­te­ko su „Aly­taus pi­lie­čiais“, iš šios frak­ci­jos pa­va­sa­rį bu­vo pa­ša­lin­tas, o R. Šar­knic­kas į ta­ry­bą iš­rink­tas kaip Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vas, ta­čiau iš šios par­ti­jos ir jos frak­ci­jos ta­ry­bo­je pa­si­trau­kė me­tų pra­džio­je.)
Frak­ci­ja pa­si­va­di­no vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ var­du, su šiuo ju­dė­ji­mu į ta­ry­bą bu­vo iš­rink­ti T. Pa­čė­sas ir V.Mi­ce­vi­čius. Apie tai, ko­dėl frak­ci­ja įkur­ta bū­tent da­bar ir kas su­vie­ni­jo ke­tu­ris po­li­ti­kus, pa­sa­ko­jo į “Alytaus naujienų” re­dak­ci­ją už­su­kę jos se­niū­nas Va­lius MI­CE­VI­ČIUS ir na­rys Si­gi­tas LE­O­NA­VI­ČIUS.

– Ger­bia­mas Si­gi­tai, pra­dė­ki­me nuo Jū­sų. Rin­kė­jai ga­lė­tų pa­klaus­ti: ko­dėl ieš­ko­te nau­jo ben­dra­minčių būrio, ar tai nėra skubotas sprendimas?

– Tik­rai ne, tai bu­vo ap­gal­vo­tas žings­nis, va­sa­rą už­te­ko lai­ko pa­mąs­ty­ti apie jį. Ži­no­ma, ga­lė­jau bū­ti pats sau šei­mi­nin­kas ir iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos lik­ti ne­pri­klau­so­mu ta­ry­bos na­riu, bet dirb­ti ir pa­siek­ti tiks­lą ga­li­ma tik ko­man­do­je. Esa­me trys ver­slo žmo­nės, ket­vir­tas – at­si­da­vęs po­li­ti­kai, tu­rin­tis am­bi­ci­jų ei­ti į Sei­mą. Nė vie­nas iš mū­sų ne­tu­ri­me jo­kių pri­vačių interesų, tik viešojo intereso gynimą. Du iš keturių, aš ir Tomas, nuo pat kadencijos pradžios atsisakėme atlygio už tarybos nario darbą. Tai kažką rodo.

– Ko­dėl frak­ci­ja su­si­bū­rė vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ pa­grin­du?

S. Le­o­na­vi­čius: Nes tai yra ne po­li­ti­nė par­ti­ja, o ju­dė­ji­mas, ku­ris to­kiu pa­va­di­ni­mu jau gy­va­vo (at­vi­rai kal­bant, pa­bu­vęs „Aly­taus pi­lie­čių“ šei­mų kla­ne pra­dė­jau ge­riau gal­vo­ti ir apie par­ti­jas). Va­sa­rą te­ko da­ly­vau­ti ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ na­rių są­skry­dy­je. Ja­me su­ti­kau žmo­nių, su ku­riais ra­do­me ben­drą kal­bą, mums svar­bių ir ben­drų idė­jų. Tai di­de­lis skir­tu­mas, pa­ly­gin­ti su ta ter­pe, ku­rio­je iki tol bu­vau. Ga­liu kon­sta­tuo­ti, kad per me­tus po­li­ti­ko­je su­ga­di­nau sau ner­vų dau­giau nei per de­šimt­me­čius ver­sle, nes jau­čiau vi­di­nį dis­kom­for­tą dėl to, kas vyks­ta ir ko ne­ga­liu pa­keis­ti. Gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są daug sun­kiau nei gru­pi­nį ar pri­va­tų ir tai aki­vaiz­du. Ju­dė­ji­mas „Už Aly­tų“ vie­ni­ja žmo­nes, ku­rie gy­ve­na to­mis pa­čio­mis idė­jo­mis, kaip ir „Aly­taus pi­lie­čiai“, kaip ir Aly­taus pi­lie­ti­nis ju­dė­ji­mas. Ti­kė­jau­si, kad „Aly­taus pi­lie­čių“ idė­jos pri­trauks vis dau­giau žmo­nių, ti­kė­jau­si, kad jų gre­tos augs. Šian­dien pa­si­do­mė­jau sta­tis­ti­ka ir ma­tau, kad ju­dė­ji­mas trau­kia­si, o ja­me ta­po ne­be­rei­ka­lin­gi to­kie mo­ra­li­niai au­to­ri­te­tai kaip Ka­zi­mie­ras Sven­tic­kas, be­je, vie­nas šios idė­jos au­to­rių.
Yra di­de­lis no­ras re­a­bi­li­tuo­ti ne tik aly­tiš­kių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos aky­se „pi­lie­ti­nio ju­dė­ji­mo“ są­vo­ką. Vie­nas ne­pa­vy­kęs va­rian­tas – tai dar ne prie­žas­tis pa­lai­do­ti pa­čią idė­ją. Pa­ga­liau ir „Aly­taus pi­lie­čių“ gre­to­se yra daug gerb­ti­nų žmo­nių.

– Kas vie­ni­ja frak­ci­jos „Už Aly­tų“ na­rius? – klau­sia­me frak­ci­jos se­niū­no V.Mi­ce­vi­čiaus.

V. Mi­ce­vi­čius: Tas pats Aly­tus, idė­ja už Aly­tų, dar­bas mies­to la­bui, mes čia gy­ve­na­me, mums rū­pi aly­tiš­kių pro­ble­mos, nes jos yra ir mū­sų. No­ri­me pa­ro­dy­ti, kaip ga­li­ma dirb­ti mies­tui ne iš jo imant, bet duo­dant. „Už Aly­tų“ taip pat ir vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas, tai­gi es­mi­nės ta­ko­skyros su „Aly­taus pi­lie­čiais“ nė­ra, bet yra tru­pu­tį ki­to­kios ver­ty­bės. Mes ne­tu­ri­me švo­ge­riz­mo, mums ne­rei­kia suk­ti gal­vos, kaip de­ry­bo­se iš­si­ko­vo­ti dar­bo vie­tą ko­le­gai, gi­mi­nei ar drau­gui, to­dėl drą­siai sa­ko­me, kad mū­sų frak­ci­ja at­ėjo su­stip­rin­ti po­zi­ci­jų pa­čio­je ta­ry­bo­je. Bu­vo lyg ir šioks toks są­my­šis, kai pa­skel­bė­me tai, nes iki tol dir­bo­me po vie­ną. Kaip to­je se­no­je pa­sa­ko­je ta­po­me šluot­ra­žiu, ku­rį per­lauž­ti bus sun­kiau, nes tai jau yra jė­ga. Tu­ri­me vil­čių, kad da­bar, kai ati­da­rė­me du­ris, prie mū­sų jung­sis ben­dra­min­čiai. Jų tik­rai ne­skirs­ty­si­me pa­gal par­ti­nę pri­klau­so­my­bę, jei vie­ni­ja ben­dras tiks­las, ku­ris įvar­dy­tas ir frak­ci­jos pa­va­di­ni­me – už Aly­tų. Mes, ke­tu­ri frak­ci­jos na­riai, jo­kių ki­tų in­te­re­sų ne­tu­ri­me, tik vie­šą­jį – dirb­ti už Aly­tų, ir tai yra ce­men­tas, ku­ris mus su­vie­ni­jo.

– Vi­si ke­tu­ri at­sto­vau­ja­te la­bai skir­tin­goms sri­tims. Kaip ma­no­te, ar tai Jū­sų pri­va­lu­mas? Ne­ky­la grės­mė iš­si­bars­ty­ti po skir­tin­gų kie­mų pro­ble­mas?

S. Le­o­na­vi­čius: Ma­nau, kad tai pri­va­lu­mas. Vos prieš sa­vai­tę svei­ki­no­me aly­tiš­kius, da­ly­va­vu­sius Rio olim­pia­do­je, ta­čiau Aly­tus tu­ri dar vie­ną olim­pie­tį, krep­ši­nio bron­zos me­da­li­nin­ką ir po­li­ti­ką To­mą Pa­čė­są, ku­ris pa­mirš­tas ta pras­me, kad da­bar­ti­nė val­džia ne­pa­si­nau­do­ja jo pa­tir­ti­mi ir ži­nio­mis. Tu­rė­da­mi mies­te to­kio ly­gio spor­to pro­fe­sio­na­lą va­do­vai per pus­an­trų me­tų taip ir ne­su­ge­bė­jo pa­si­kvies­ti jo ir pa­klaus­ti: „To­mai, gal tu­ri idė­jų, siū­ly­mų, kaip mies­te­lė­nus su­do­min­ti spor­tu?“ Kar­tu su To­mu dir­bo­me mies­to me­ro su­da­ry­to­je dar­bo gru­pė­je, iš­ana­li­za­vo­me si­tu­a­ci­ją, pa­tei­kė­me pa­siū­ly­mų, ką keis­ti mies­to spor­ti­nia­me gy­ve­ni­me, bet jie bu­vo ne tik ne­iš­girs­ti, bet ir už­blo­kuo­ti. Jei tuo me­tu bū­tų bu­vu­si ši mū­sų frak­ci­ja, ji bū­tų ga­lė­ju­si apie tai gar­siai kal­bė­ti, o da­bar vis­kas tie­siog su­sto­jo. Tai tik vie­nas pa­vyz­dys. Ne­iš­nau­do­tų ga­li­my­bių la­bai daug. Val­dan­tie­ji ver­da sa­vo­se sul­ty­se ir kom­pe­ten­ci­ja ne­bliz­ga, vir­šų ima as­me­ni­nės am­bi­ci­jos ir šei­mi­nė ran­ga.
Aš pats daug dė­me­sio sky­riau švie­ti­mui. Esu ne di­le­tan­tas šio­je sri­ty­je, nes dir­bau ši­to­je sis­te­mo­je. Šian­dien ir­gi dir­bu jo­je vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais – esu Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas jau an­tra ka­den­ci­ja. Ban­džiau siū­ly­ti, ką rei­kia keis­ti Aly­taus švie­ti­mo sis­te­mo­je. Šian­dien apie tai jau kal­ba Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, įvai­rių par­ti­jų po­li­ti­kai, Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja. Iš pra­džių bu­vau puo­la­mas, kad ki­šuo­si ten, kur ne­iš­ma­nau, po to lyg ir pri­pa­žįs­ta­ma, kad ko­rup­ci­ja yra (to pa­neig­ti Jau­ni­mo cen­tro at­ve­ju bu­vo ne­įma­no­ma), o ga­lų ga­le Aly­taus švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas pa­reiš­kė, kad sis­te­ma at­si­dū­ru­si ant ban­kro­to slenks­čio. Kar­tais bū­ti­na pa­da­ry­ti ma­žy­tę ope­ra­ci­ją, kad iš­gy­ven­tų vi­sas or­ga­niz­mas, bet šiuo at­ve­ju me­tai nu­ė­jo vi­siš­kai vel­tui, nors val­dan­čio­ji dau­gu­ma ga­lė­jo pri­im­ti spren­di­mus ir pra­dė­ti švie­ti­mo sis­te­mos per­tvar­ką. Švie­ti­mo sis­te­mo­je pri­ori­te­tas tu­rė­tų bū­ti ug­dy­mo pro­ce­sas, pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas, ug­dy­mo prie­mo­nių įsi­gi­ji­mas, ei­li­nių mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas.
Kaip ži­no­te, Ro­ber­tas Šar­knic­kas ak­ty­viai dir­ba so­cia­li­nė­je sri­ty­je, ku­ri ypač jaut­ri vi­siems Aly­taus gy­ven­to­jams, tai­gi in­for­ma­ci­ją mes tik­rai val­do­me. Va­lius Mi­ce­vi­čius – ga­my­bi­nin­kas, pui­kiai iš­ma­no mies­to in­fra­struk­tū­ros pro­ble­mas, dir­ba jau ant­ro­je ka­den­ci­jo­je.

– Kaip ma­no­te, ar šian­die­nos si­tu­a­ci­jo­je ke­tu­rių žmo­nių frak­ci­ja ta­ry­bo­je ga­li bū­ti re­a­li jė­ga?

V. Mi­ce­vi­čius: Tai net­gi di­de­lė jė­ga, nes mes tu­ri­me sa­vo po­zi­ci­ją ir esa­me nu­si­tei­kę ją vie­šin­ti, teik­ti siū­ly­mus, o už frak­ci­jos sto­vi vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ na­riai, ku­rie yra mies­to ben­druo­me­nė ir taip pat ga­li pa­dė­ti gi­lin­tis į pro­ble­mas, teik­ti siū­ly­mus, kaip jas grei­čiau iš­spręs­ti.
Mes iš­sa­ky­si­me sa­vo po­zi­ci­ją ir spor­to, ir ener­ge­ti­kos, vie­šų­jų pir­ki­mų ir pi­ni­gų sky­ri­mui iš mies­to biu­dže­to, švie­ti­mo, svei­ka­tos ir so­cia­li­niais, ko­mu­na­li­niais, at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos, bu­tų ūkio ir nau­jų val­dy­bų da­ri­nių kū­ri­mo ge­riau­siai vei­kian­čio­je mies­to įmo­nė­je „Dzū­ki­jos van­de­nys“ klau­si­mais. Akis ba­do mies­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­kom­pe­ten­ci­ja ar­ba ne­no­ras dirb­ti mies­to žmo­nių ge­ro­vei ir daž­nai do­mi­nuo­jan­tys gru­pi­niai in­te­re­sai. Ti­ki­me, kad kar­tu su mies­te­lė­nais pa­vyks tai įveik­ti ir dirb­ti už Aly­tų, už mies­to ny­ki­mo su­stab­dy­mą, už jo at­si­ga­vi­mą.

Kalbėjosi Saulė Pinkevičienė
Informacijos šaltinis: alytausnaujienos.lt