2016-09-08
Į FRAKCIJĄ „UŽ ALYTŲ” SUSIBŪRĘ TARYBOS NARIAI SIEKIA REABILITUOTI PAČIĄ PILIETINIO JUDĖJIMO IDĖJĄ
Kalendorinio rudens išvakarėse miesto taryboje pasiskelbė nauja frakcija „Už Alytų“. Jos seniūnu tapo Valius Micevičius, nariais – Sigitas Leonavičius, Robertas Šarknickas ir Tomas Pačėsas. Po jos vėliava susibūrė du politikai, rinkimus laimėję su kitomis politinėmis ar visuomeninėmis jėgomis. (S. Leonavičius į tarybą pateko su „Alytaus piliečiais“, iš šios frakcijos pavasarį buvo pašalintas, o R. Šarknickas į tarybą išrinktas kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, tačiau iš šios partijos ir jos frakcijos taryboje pasitraukė metų pradžioje.)
Frakcija pasivadino visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ vardu, su šiuo judėjimu į tarybą buvo išrinkti T. Pačėsas ir V.Micevičius. Apie tai, kodėl frakcija įkurta būtent dabar ir kas suvienijo keturis politikus, pasakojo į “Alytaus naujienų” redakciją užsukę jos seniūnas Valius MICEVIČIUS ir narys Sigitas LEONAVIČIUS.
– Gerbiamas Sigitai, pradėkime nuo Jūsų. Rinkėjai galėtų paklausti: kodėl ieškote naujo bendraminčių būrio, ar tai nėra skubotas sprendimas?
– Tikrai ne, tai buvo apgalvotas žingsnis, vasarą užteko laiko pamąstyti apie jį. Žinoma, galėjau būti pats sau šeimininkas ir iki kadencijos pabaigos likti nepriklausomu tarybos nariu, bet dirbti ir pasiekti tikslą galima tik komandoje. Esame trys verslo žmonės, ketvirtas – atsidavęs politikai, turintis ambicijų eiti į Seimą. Nė vienas iš mūsų neturime jokių privačių interesų, tik viešojo intereso gynimą. Du iš keturių, aš ir Tomas, nuo pat kadencijos pradžios atsisakėme atlygio už tarybos nario darbą. Tai kažką rodo.
– Kodėl frakcija susibūrė visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ pagrindu?
S. Leonavičius: Nes tai yra ne politinė partija, o judėjimas, kuris tokiu pavadinimu jau gyvavo (atvirai kalbant, pabuvęs „Alytaus piliečių“ šeimų klane pradėjau geriau galvoti ir apie partijas). Vasarą teko dalyvauti judėjimo „Už Alytų“ narių sąskrydyje. Jame sutikau žmonių, su kuriais radome bendrą kalbą, mums svarbių ir bendrų idėjų. Tai didelis skirtumas, palyginti su ta terpe, kurioje iki tol buvau. Galiu konstatuoti, kad per metus politikoje sugadinau sau nervų daugiau nei per dešimtmečius versle, nes jaučiau vidinį diskomfortą dėl to, kas vyksta ir ko negaliu pakeisti. Ginti viešąjį interesą daug sunkiau nei grupinį ar privatų ir tai akivaizdu. Judėjimas „Už Alytų“ vienija žmones, kurie gyvena tomis pačiomis idėjomis, kaip ir „Alytaus piliečiai“, kaip ir Alytaus pilietinis judėjimas. Tikėjausi, kad „Alytaus piliečių“ idėjos pritrauks vis daugiau žmonių, tikėjausi, kad jų gretos augs. Šiandien pasidomėjau statistika ir matau, kad judėjimas traukiasi, o jame tapo nebereikalingi tokie moraliniai autoritetai kaip Kazimieras Sventickas, beje, vienas šios idėjos autorių.
Yra didelis noras reabilituoti ne tik alytiškių, bet ir visos Lietuvos akyse „pilietinio judėjimo“ sąvoką. Vienas nepavykęs variantas – tai dar ne priežastis palaidoti pačią idėją. Pagaliau ir „Alytaus piliečių“ gretose yra daug gerbtinų žmonių.
– Kas vienija frakcijos „Už Alytų“ narius? – klausiame frakcijos seniūno V.Micevičiaus.
V. Micevičius: Tas pats Alytus, idėja už Alytų, darbas miesto labui, mes čia gyvename, mums rūpi alytiškių problemos, nes jos yra ir mūsų. Norime parodyti, kaip galima dirbti miestui ne iš jo imant, bet duodant. „Už Alytų“ taip pat ir visuomeninis judėjimas, taigi esminės takoskyros su „Alytaus piliečiais“ nėra, bet yra truputį kitokios vertybės. Mes neturime švogerizmo, mums nereikia sukti galvos, kaip derybose išsikovoti darbo vietą kolegai, giminei ar draugui, todėl drąsiai sakome, kad mūsų frakcija atėjo sustiprinti pozicijų pačioje taryboje. Buvo lyg ir šioks toks sąmyšis, kai paskelbėme tai, nes iki tol dirbome po vieną. Kaip toje senoje pasakoje tapome šluotražiu, kurį perlaužti bus sunkiau, nes tai jau yra jėga. Turime vilčių, kad dabar, kai atidarėme duris, prie mūsų jungsis bendraminčiai. Jų tikrai neskirstysime pagal partinę priklausomybę, jei vienija bendras tikslas, kuris įvardytas ir frakcijos pavadinime – už Alytų. Mes, keturi frakcijos nariai, jokių kitų interesų neturime, tik viešąjį – dirbti už Alytų, ir tai yra cementas, kuris mus suvienijo.
– Visi keturi atstovaujate labai skirtingoms sritims. Kaip manote, ar tai Jūsų privalumas? Nekyla grėsmė išsibarstyti po skirtingų kiemų problemas?
S. Leonavičius: Manau, kad tai privalumas. Vos prieš savaitę sveikinome alytiškius, dalyvavusius Rio olimpiadoje, tačiau Alytus turi dar vieną olimpietį, krepšinio bronzos medalininką ir politiką Tomą Pačėsą, kuris pamirštas ta prasme, kad dabartinė valdžia nepasinaudoja jo patirtimi ir žiniomis. Turėdami mieste tokio lygio sporto profesionalą vadovai per pusantrų metų taip ir nesugebėjo pasikviesti jo ir paklausti: „Tomai, gal turi idėjų, siūlymų, kaip miestelėnus sudominti sportu?“ Kartu su Tomu dirbome miesto mero sudarytoje darbo grupėje, išanalizavome situaciją, pateikėme pasiūlymų, ką keisti miesto sportiniame gyvenime, bet jie buvo ne tik neišgirsti, bet ir užblokuoti. Jei tuo metu būtų buvusi ši mūsų frakcija, ji būtų galėjusi apie tai garsiai kalbėti, o dabar viskas tiesiog sustojo. Tai tik vienas pavyzdys. Neišnaudotų galimybių labai daug. Valdantieji verda savose sultyse ir kompetencija neblizga, viršų ima asmeninės ambicijos ir šeiminė ranga.
Aš pats daug dėmesio skyriau švietimui. Esu ne diletantas šioje srityje, nes dirbau šitoje sistemoje. Šiandien irgi dirbu joje visuomeniniais pagrindais – esu Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarybos pirmininkas jau antra kadencija. Bandžiau siūlyti, ką reikia keisti Alytaus švietimo sistemoje. Šiandien apie tai jau kalba Švietimo ir mokslo ministerija, įvairių partijų politikai, Pramonininkų konfederacija. Iš pradžių buvau puolamas, kad kišuosi ten, kur neišmanau, po to lyg ir pripažįstama, kad korupcija yra (to paneigti Jaunimo centro atveju buvo neįmanoma), o galų gale Alytaus švietimo skyriaus vedėjas pareiškė, kad sistema atsidūrusi ant bankroto slenksčio. Kartais būtina padaryti mažytę operaciją, kad išgyventų visas organizmas, bet šiuo atveju metai nuėjo visiškai veltui, nors valdančioji dauguma galėjo priimti sprendimus ir pradėti švietimo sistemos pertvarką. Švietimo sistemoje prioritetas turėtų būti ugdymo procesas, pedagogų kvalifikacijos kėlimas, ugdymo priemonių įsigijimas, eilinių mokytojų atlyginimų didinimas.
Kaip žinote, Robertas Šarknickas aktyviai dirba socialinėje srityje, kuri ypač jautri visiems Alytaus gyventojams, taigi informaciją mes tikrai valdome. Valius Micevičius – gamybininkas, puikiai išmano miesto infrastruktūros problemas, dirba jau antroje kadencijoje.
– Kaip manote, ar šiandienos situacijoje keturių žmonių frakcija taryboje gali būti reali jėga?
V. Micevičius: Tai netgi didelė jėga, nes mes turime savo poziciją ir esame nusiteikę ją viešinti, teikti siūlymus, o už frakcijos stovi visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ nariai, kurie yra miesto bendruomenė ir taip pat gali padėti gilintis į problemas, teikti siūlymus, kaip jas greičiau išspręsti.
Mes išsakysime savo poziciją ir sporto, ir energetikos, viešųjų pirkimų ir pinigų skyrimui iš miesto biudžeto, švietimo, sveikatos ir socialiniais, komunaliniais, atliekų tvarkymo sistemos, butų ūkio ir naujų valdybų darinių kūrimo geriausiai veikiančioje miesto įmonėje „Dzūkijos vandenys“ klausimais. Akis bado miesto administracijos nekompetencija arba nenoras dirbti miesto žmonių gerovei ir dažnai dominuojantys grupiniai interesai. Tikime, kad kartu su miestelėnais pavyks tai įveikti ir dirbti už Alytų, už miesto nykimo sustabdymą, už jo atsigavimą.
Kalbėjosi Saulė Pinkevičienė
Informacijos šaltinis: alytausnaujienos.lt
uzalytu - 08:35 @ Uz Alytu frakcija, Uz Alytu Alytaus miesto taryboje | Pridėti komentarą